plamšas

plam̃šas sm. (2) menk. 1. žr. plampšis 1: Kas tas toks plam̃šas stovėjo su jumis? Up. 2. prastai pasiūtas, nudrėbtas drabužis: Plam̃šą tokį pakverklioti gal ir nemokiusis siūti Skdv. Kas tas toks plam̃šas stovėjo su jumis? Up.